Vaidą su Mindaugu užklupau Prancūzijoje, Auksinės Lygos keturių komandų rankinio turnyre. Šiame turnyre dalyvauja aukščiausio lygio rinktinės – Norvegija, Danija, Egiptas, Prancūzija.
Stebint 15 000 žiūrovų mūsų šalies atstovai teisėjavo svarbiausias turnyro rungtynes dėl pirmosios vietos tarp Prancūzijos – Danijos rinktinių.
Penki klausimai:
Kada pradėjote ir kaip ruošiatės savo debiutiniam Europos vyrų rankinio čempionatui?
Tai buvo labai ilgai lauktas ir svajotas momentas
Viskas prasideda nuo pakvietimo į čempionatui atrinktų 14 teisėjų porų seminarą Vienoje, vykusį rugsėjo pirmomis dienomis. Tuomet, nuo liepos mėn., tikrasis pasiruošimas susideda iš kelių etapų. Pirmiausia, labiau akcentuojame fizinį pasiruošimą, nes Vienoje turime atlikti fizinio pasirengimo testą su kraujo laktato tyrimu. Kitas instrukcijas ir mokymus gauname seminaro metu, po seminaro, pasiruošimas akcentuojamas į teisėjavimą. Taip pat analizuojame daug rungtynių, dirbame su psichologiniais teisėjavimo aspektais. Po seminaro gauname 8-10 savaičių individualių treniruočių programas, kurios per spec. programėlę yra sekamos fizinio pasirengimo trenerio iš Austrijos. Spalio pabaigoje oficialiai paskelbiamas 12 teisėjų porų sąrašas, kurios važiuos į čempionatą.
Nuo šio etapo mums pasiruošimas šiam čempionatui įgavo kitą reikšmę.
Video medžiaga iš Beinsports
Ar pakanka Lietuvoje vykstančių rungtynių (LRL, LRF) lygio, pasiruošti suagusių EČ?
Jeigu teisėjautume tik čia, turbūt į EČ nevažiuotume, bet mums garbė atstovauti savo šalį. Iš patirties galime patvirtinti, kad prasimušti į Europos čempionatą be ilgo ir nuoseklaus darbo tarptautiniame lygmenyje, o ypač, kai atstovauji mažesnę rankinio šalį, nėra paprasta. Tačiau, kita vertus, be tos rankinio teisėjavimo mokyklos, kurią mes turime Lietuvoje, profesionaliai kilti ir skintis kelią tarptautinėje arenoje būtų keblu taip pat. Teisėjavime kiekvienos rungtynės yra svarbios, tiek tobulėjimo prasme, tiek karjeros ir asmenybės pripažinimo lygmenyje.
Būtent prieš šį čempionatą turime du nacionalinių rinktinių turnyrus, tarpušventį Rygoje (LAT, EST, EGY, NED) ir sausio 4-7 d. Paryžiuje (FRA, DEN, NOR, EGY), iš čia skrendame tiesiai į Zagrebą.
Kiek kartų per savaitę treniruojatės individualiai (bėgiojate, sporto salėje)?
Tai šiek tiek priklauso nuo turimo tos savaitės paskyrimų skaičiaus, bet bent 2-3 įvairaus fizinio aktyvumo treniruotes tikrai darome, idealiu atveju 4-ias. Mūsų fizinio pasiruošimo planai yra individualizuoti, vienas pagrindinis akcentas fizinės ištvermės ugdymas ir silpnų kūno vietų traumų prevencija, visa kita kiekvienas renkamės kas kam labiau patinka.
Kaip manote, kodėl suagusių Pasaulio ar Europos čempionatuose vis dar neturime inspektoriaus iš Lietuvos?
Priežastis yra labai paprasta, kol mes neturėsime savo atstovų įvairiose IHF ar EHF komisijose, tol mūsų atstovams patekti į suagusiųjų rankinio čempionatus bus praktiškai neįmanoma. Tačiau, Tadas Jansonas, jau yra dalyvavęs keliuose IHF jaunimo čempionatuose ir ten gerai užsirekomendavęs, gali būti, kad artimoje ateityje, jam bus suteikta galimybę padirbėti ir aukštesniame lygyje. Labai tikimės ir to linkime.
Ko palinkėtumėte galvojantiems tapti ar jau esantiems Lietuvos jauniesiems rankinio teisėjams?
Iš tikrųjų norisi palinkėti drąsiau svajoti, labai daug dirbti ir niekada, niekada nepasiduoti bei nenustoti tikėti. Turėti ambicijų artimesnei ir tolimesnei ateičiai, būti savikritiškiems, ieškoti idealų, bet jų nepersonalizuoti, o kaupti savybes, kurios padėtų kiekvienose rungtynėse.
Vaidą ir Mindaugą kalbino G:)