Janis Grinbergas

Paskelbta

1925 m. spalio 29 dieną gimęs latvių savanorio Alberto Grinbergo ir į Liepoją su šeima iš Vilniaus krašto atvykusios Antaninos Galinis sūnus Anapilin iškeliavo 2013 m. kovo 9-ąją.

Nors gimė Latvijoje, o antrojo pasaulinio karo pabaigą ir pirmuosius pokario metus praleido tuometėje Čekoslovakijoje, J.Grinbergas savo gyvenimą paskyrė Lietuvai ir jos sportui, buvo ne vienos sporto šakos treneris, aukštos kategorijos krepšinio ir rankinio teisėjas.

1953-iaisiais, būdamas vos 28 metų, tapo LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto (KKSK) krepšinio, tinklinio ir teniso valstybiniu treneriu. O 1954 m., kadangi Janis Latvijoje ir Čekoslovakijoje buvo žaidęs rankinį, KKSK vadovybė nutarė paskirti jį atsakingu ir už rankinio įdiegimą į šalies sportinį gyvenimą, ir už tolesnę šios sporto šakos raidą. Tai buvo lemtingas posūkis J. Grinbergo gyvenime – rankiniui jis atidavė daugiausia jėgų.

Vienu metu Janis buvo SSRS ir vyrų, ir moterų rankinio rinktinių treneris – iki šiol tai unikalus pasiekimas. Be to, tuo pat metu jis dirbo KKSK valstybiniu treneriu.

1972-aisiais jis tapo Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) Teisėjų ir taisyklių komisijos nariu, buvo IHF atstovas net 19-oje vyrų ir moterų pasaulio čempionatų, devyniose studentų pasaulio pirmenybėse ir keturiuose kariškių pasaulio čempionatuose, dalyvavo 18-oje IHF kongresų. Vilnietis 21 kartą vadovavo kursams, kuriuose tarptautinę kategoriją įgijo daugiau kaip 250 teisėjų.

Geriausios rungtynės,Neatvykus aikš.teisėjui ET rungt. Kauno Žalgiris- Rostokp Empor 1966 m.Janio teisėjų brigada. rankinis 11x11

IHF dėl J.Grinbergo net keitė savo įstatus. Po Atlantos olimpinių žaidynių pagal tuomečius IHF nuostatus J.Grinbergas privalėjo pasitraukti iš IHF, nes naujai kadencijai galėjo būti renkamas ne vyresnis nei 68 metų žmogus. J.Grinbergui tuomet buvo 71-eri. Įstatai buvo pakeisti ir kartelė pakelta iki 72-ejų. 2000-aisiais susiklostė ta pati situacija. Tačiau J.Grinbergas paprašė nebesvarstyti jo kandidatūros. Bet ir po to jis nenutolo nuo sporto, labai daug padėjo Lietuvos rankinio federacijai ir rinktinėms.

J.Grinbergą nedvejojant galima pavadinti ir LTOK atgimimo šaukliu. Jis nuo pirmųjų žingsnių lydėjo Lietuvos olimpinį komitetą į pripažinimą, buvo jo pirmasis generalinis sekretorius. 1991 metų rugsėjo 18 dieną J.Grinbergas kartu su LTOK prezidentu Artūru Poviliūnu ir viceprezidentu Gintautu Umaru Berlyne dalyvavo Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdyje, kuris sugąžino Baltijos šalis į olimpinę šeimą.

2004 m. priemimė pas Prezidentą V.Adamkų iš k. J.Jankevičienė, V.Andriukaitis, P.Čiočys,J.GrinbergasEHF teisėjų kursai .2001 m. Vilnius Stovi 5,6,7 iš kaires kursų vadovai J.Grinbergas,J.Ambruš (Slovakija), G.Gutermanas

J.Grinbergas dirbo aštuoneriose vasaros ir vieneriose žiemos olimpinėse žaidynėse.1972-aisiais Miunchene, 1976-aisiais Monrealyje, 1980-aisiais Maskvoje, 1984-aisiais Los Andžele, 1988-aisiais Seule, 1992-aisiais Barselonoje, 1996-aisiais Atlantoje ir 2000-aisiais Sidnėjuje J.Grinbergas buvo oficialus IHF atstovas. Be to, Maskvos olimpiadoje jam buvo patikėtos ir rankinio varžybų direktoriaus pareigos. Į 1992-ųjų Albervilio žiemos žaidynes J.Grinbergas keliavo kaip LTOK generalinis sekretorius. Tik 2004-ųjų Atėnų vasaros olimpiadoje jis sportininkų kovas jau galėjo stebėti kaip žiūrovas, nereikėjo galvoti apie darbus.

Pres konferencija J.Grinbergas, V.Kontvainys, V.Novickis, A.KukštaIHF teisėjų kursai Panevėžys 1992m.5 iš dešinės kursų vadovas J.Grinbergas, 1 iš kairėa kursų direktorius G.Gutermanas,1 iš deš. S.Žvironas, 8 iš deš. F.Gedvilas

Nors buvo visa galva pasinėręs į sportinę veiklą, J. Grinbergas rasdavo laiko ir šeimai. Jo antroji žmona – viena geriausių XX a. 7-ojo dešimtmečio Lietuvos rankininkių Roma Griniūtė, Beje, Janis žinojo, kad vedybos su Roma gali būti pražūtingos. Pasirodo, R.Griniūtė iš tikrųjų – Danutė Šapokaitė, žinomo istoriko Adolfo Šapokos, emigravusio iš Lietuvos, dukterėčia. Kai jos tėvus su šeima 1941 m. ištrėmė į Sibirą, mergaitė buvo visai maža. Motina su trimis vaikais iš tremties nelegaliai grįžo į Lietuvą 1946 m. Bijodama, kad jų nesurastų, nesulaikytų ir dar griežčiau nenubaustų kaip besislapstančių tremtinių, Danutė gyveno turėdama pusseserės Ramutės Uršulės Griniūtės dokumentus. Taip abi mergaitės ir augo – turėdamos vienodus vardus ir pavardes, gimusios vieną dieną. Su Roma Janis susilaukė dviejų sūnų – Dariaus ir Mariaus. Jis labai mylėjo savo anūkus – Gabrielę ir Gustą. Apie Janio gyvenimą rašoma Petro Čiočio biografinėje knygoje “Janis Grinbergas. Sporto maestro“.

Nuo 2005 m. J. Grinbergas buvo Lietuvos olimpinės akademijos akademikas, jam įteikta daugybė įvairių apdovanojimų, tarp kurių – LTOK Garbės ženklas (1994), IOC Olimpinis ordinas (2002), LTOK Olimpinė žvaigždė (2005), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius (2008).

„Rankinio tėvu vadinto J. Grinbergo nuopelnai sportui įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir viso pasaulio rankinio istoriją. Darbas aštuoneriose vasaros ir vienose žiemos olimpinėse žaidynėse, nacionaliniai apdovanojimai, reikšmingos pareigos Tarptautinėje rankinio federacijoje, Lietuvos rankinio federacijoje, Olimpiniame komitete – J.Grinbergas buvo pasiekęs aukščiausią lygį Lietuvos ir tarptautiniame rankinio pasaulyje.Tačiau net ir gavęs visus įmanomus tarptautinius rankinio apdovanojimus, J.Grinbergas išliko nuoširdus ir paprastas žmogus, supratingas, draugiškas treneris”, – taip užuojautoje J. Grinbergo artimiesiems velionį apibūdino Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.